- žodingas
- žodìngas, -a adj. (1) Rtr, DŽ, NdŽ; Sut, M, L, LEVIII472
1. gausus žodžių: Sirvydo kalba gana gryna, vengiama skolinių, žodinga rš. Ižg kur daiktas šviesus, jog tarp jų yr ne tiektai žodingas, bet tiesos skyrius DP259. Šlapelio žodynas žada būti žodingesnis už Kuršaičio žodyną K.Būg. Žodìngas gali būti žmogus, žodynas, kalba ar raštas FT. Kai jauni, – tarė, – esame pernelyg žodingi, bet minties maža J.Paukš.
žodìngai adv.: Vyriškis žodingai prakalbėjo rš.2. iškalbingas: Dažnai ją, be galo žodingą, kviesdavo sakyti kalbų rš. Bobos žodingesnės už vyrus Kltn. 3. LL229 kuris laikosi žodžio: Dabar tik išgirdau, ne tep ana žodìnga Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.